Ar reikalinga Kelmėje rūbų valymo paslauga ?
UAB "Tytuvėnų kuro prekyba"
(buvusi Stasio Buzio įmonė)
Parduoda pigiai kokybišką sodrintą(plautą)DPK 60-130 mm anglį, baltarusiškus durpių briketus.
Perkant didesnį kiekį atvežame nemokamai.
Tel. 8 686 25 899
tytuvrnukuroprekyba@gmail.com
Vieta Jūsų reklamai.
Kreiptis telefonu:
(8 427) 61 250
el.paštas: administracija@kvu.lt
Kylanti ekonomika ir auganti gerovė turi savo kainą. Tai – gamybai naudojami gamtos ištekliai ir neišvengiamai susidarančios atliekos. Ištekliai nuolat senka, o atliekomis, deramai jų nesutvarkius, teršiama aplinka. Todėl tiek gamintojams, tiek gyventojams būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų ir puoselėti aplinką, kurioje gyvename.
Vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų tai daryti – rūšiuoti atliekas. Labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro - namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius: popieriui, plastikui, stiklui ir bendrą(buitinės atliekos).  
     Rūšiuodami atliekas mes:
  • išsaugosime sveiką aplinką;
  • sukaupsime antrinių žaliavų;
  • sutaupysime gamtos išteklių ir energijos;
  • sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.  
Atliekos, išmestos į aplinką, ją ne tik teršia, bet ir daro žalingą poveikį gamtai. Šiukšlynai tampa prieglobsčiu beglobiams gyvūnams ir parazitų nešiotojams, keliamas  pavojus gyvūnams. Ekologai informuoja, kad kasmet per 100 000 paukščių ir gyvūnų uždusina polietileno maišeliai, su šiukšlėmis patekę į mišką ar vandenį.
Patekusios į aplinką atliekos išsilaiko nesuirusios ne vienerius ar kelerius metus. Yrančios atliekos į aplinką išskiria nuodingas medžiagas, kurios gali užteršti dirvožemį, vandenį. Gamtoje ypač ilgai nesuyra plastiko, metalo atliekos.
  • Popierius suyra vidutiniškai per 2 metus, laikraštinis popierius yra nuo 1 iki 3 mėnesių, kartoninė dėžė – apie 3 mėnesius, vyniojimo popierius – apie mėnesį, popierinis rankšluostis suyra per tris savaites.
  • Gamtoje išmesta folija išlieka nesuirusi daugiau nei 100 metų, aliuminio skardinė - 200 metų.
  • Metalo atliekos suyra per 50-900 metų, įprasta metalinė pakuotė (skardinės, dėžutės) suyra per 20-70 metų, grynas metalas, kaip ir stiklas, išsilaiko iki tūkstančio metų.
  • Plastikas suyra per 200-500 metų, plastikiniai buteliai išlieka nepakitę 180-200 metų, plastikiniam maišeliui suirti reikia 10-320 metų.
  • Sauskelnės suyra per 65-500 metų. Kol vaikas ūgteli, jam sunaudojama apie 5850 sauskelnių, kurios vidutiniškai sveria tiek, kiek vienas lengvasis  automobilis.
  • Sena avalynė nesuirusi gamtoje išlieka 10 metų, medvilninis audinys lieka apie tris mėnesius, drobinis maišelis – apie metus, o nailoninio audinio gaminiai gamtoje nesuirę išlieka 30-40 metų.
  • Statybos ir betono nuolaužos, akumuliatoriai gamtoje išlieka 100 metų, guminės padangos -  120–140 metų.
  • Kramtomoji guma suyra per 5 metus, nuorūka vandenyje  nesuirusi išlieka 15, gamtoje – 25 metus.
          Pakuotės atliekos gali ir privalo būti surinktos, perdirbtos į vertingas antrines žaliavas, panaudotos dar kartą. Rūšiavimas – tai ne madingas ar populiarus visuomenės požiūris, o kasdienis ir įprastas kiekvieno žmogaus gyvenimo įprotis, kuris ženkliai prisideda prie aplinkos saugojimo ir tausojimo.
Antrinės žaliavos - perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių). Rūšiuojant atliekas reikia atsiminti tris pagrindinius aplinkos tausojimo būdus, dar vadinamus „3P taisykle“. Tai – pakuočių mažinimas, pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas. Išrūšiuotos pakuočių atliekos – stiklas, plastikas, metalas ir popierius – vežamos į antrinių žaliavų rūšiavimo bazę. Čia atskiriamos netinkamos atliekos, o tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Po rūšiavimo netinkamos perdirbti atliekos naudojamos energijos gamybai. Iš 670 perdirbtų aliuminio skardinių galima pagaminti dviratį, perdirbus 1 toną popieriaus išsaugome 24 medžius, iš 5 perdirbtų plastikinių gėrimų butelių galima pagaminti XL dydžio marškinėlius, iš 1 kg perdirbtų stiklo duženų gaunam 1 kg naujo stiklo gaminių.
Didelę dalį išmetamų šiukšlių sudaro ir žaliosios atliekos, kurias galima kompostuoti. Dėl kiekvienos į sąvartyną patenkančios biologiškai skaidžių atliekų tonos susidaro 300-500 kubinių metrų sąvartyno dujų. Todėl svarbu, kad tokios atliekos būtų surenkamos ir sutvarkomos atskirai. Žaliųjų teritorijų tvarkymo atliekas (šakas, lapus, nupjautą žolę) ir kitas panašios kilmės atliekas galima kompostuoti ir pagaminti geros kokybės trąšą. Kompostuoti galima sodo ir daržo atliekas: gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas. Taip pat – virtuvės atliekas: daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius. Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama. Taip pat negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių.

 
 
Kur dėti pelenus ?

2016-01-22

         Įpusėjus šildymo sezonui, individualių namų savininkai ar kietuoju kuru šildomų daugiabučių gyventojai klausia– kur dėti pelenus? Ar galima pelenus pilti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį?
         VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras primena, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerį galima mesti tik šaltus ir į plastikinį maišelį supakuotus pelenus.
       „ Į mišrių komunalinių atliekų konteinerį supilti karšti ar šilti pelenai gali sukelti gaisrą.  Praėjusiais metais Šiaulių mieste buvo užfiksuoti du atvejai, kai mišrių atliekų konteineryje kilo gaisras dėl supiltų karštų pelenų. Primename, kad pagal savivaldybių patvirtintas atliekų tvarkymo taisykles, jei gyventojui priklausantis konteineris tampa netinkamas naudoti dėl gyventojo kaltės, jam teks atlyginti nuostolius ir kita priemonė suteikiama už atitinkamą mokestį“ – informuoja Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistė Karolina Kiesienė.
        Anot atliekų tvarkytojų, pelenai, susimaišę su kitomis mišriomis atliekomis, vežamomis į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną,  ne tik kelia pavojų sąvartyne kilti gaisrui, bet ir gadina atliekų rūšiavimo įrenginius.
 
 
Pelenai – vertinga trąša
 
         Pelenuose yra ka­lio, kal­cio, fos­fo­ro, ge­le­žies, cin­ko, man­ga­no, mo­lib­de­no, mag­nio, taip pat si­li­cio, va­rio, švi­no – iš vi­so net 30 mak­ro ir mik­ro­ele­men­tų. Tai puiki dirvožemio praturtinimo ir rūgštingumo mažinimo priemonė.  Šaltuoju sezonu, deginant malkas ar durpių briketus, galima sukaupti pakankamą pelenų kiekį, kad būtų galima pasigerinti savo dirvožemį. Anot specialistų, prie­mo­lio ir mo­lio dir­vo­že­mius tręš­ti pe­le­nais ge­riau ru­denį, smė­lio ir prie­smė­lio – pa­va­sa­rį.